• Contact us

    32 cm
    65e

  • Contact us

    32 cm
    70e
    ...Ir taip - kiekvieną rytą: atsibudusi mažė atidaro rankinuką, o ten - saldainis! 🎁 🍡 🍭 Nuo pat pradžių, kai tik močiutė padovanojo šitą stebuklingą daikčiuką, visada būdavo tik taip. Ji pasidalino paslaptimi su anūkėle: šį rankinuką jai padovanojo jos močiutė, o anai - jos močiutė... Ir niekas nebepamena, iš kur tas ridikiulis atsirado. Bet, per kiekvieną naktį, jame "išdygdavo" po saldainį.
    - Vaikeli,- porino gudriai prisimerkusi,- tie saldainiai skirti tam, kieno tądien gimtadienis. Ir tu turi surastį "jubiliatą" bei įteikti tą dovaną. Jei švenčiantysis dovanos nesulauks, rankinuke daugiau nebeatsiras saldainių. 😉 🙈
    Taip mergelikė ir lakstė dienų dienomis, ieškodama - kieno gi šiandien gimtadienis... Tai voveraitė švenčia, tai - ežiukas, tai - zuikučiai trynukai (saldainį dalinasi į tris dalis), tai - kurmis neregys, tai - stirnaitė... Įdomiausia būdavo su septyniais ožiukais. Kaip jie tą saldainį dalindavosi - iki šiol paslaptis.
    O šiandien, kaip tyčia, neaišku - kas laimingasis? 👀 👑 💥
    Visą dieną prasibasčiusi po mišką, ir išklausinėjusi visus jo gyventojus - kieno gi šiandien gimtadienis, pareigingoji ieškotoja taip ir nesurado - kam gi įteikti tą saldainį. Net ir visažinė šarka - ir ta - negalėjo pagelbėti mergelikei, nes jos duomenų bazėje nebuvo jokio įrašo apie šiandieninius gimtadienius.
    Susirūpinusi mažė patraukė namo.
    - Kas gi dabar bus? Rytoj mano rankinuke nebeatsiras naujas saldainis! VaJeTau! Ir poryt?! Ir užporyt?! 😲
    Taip jai besvarstant, nė nepajuto, kaip parėjo namo. Atidarius duris, nosį pasiekė maloniai saldus braškių kvapas, kuris sklido iš svetainės. Žvilgtelėjusi ten, mergelikė pamatė didįjį šventinį stalą, nukrautą įvairiomis vaišėmis, o viduryje to stalo pūpsojo milžiniškas braškių tortas, 🍓 ant kurio degė žvakelės. Kiek jų ten buvo - neaišku, nes mergelikė dar nemokėjo skaičiuoti. Aplink stalą stovėjo besišypsantys šeimynykščiai, kurie draugišku unisonu sušuko:
    - Sveikiname tave su gimtadieniu, mažiule!
    Mergikė net tūptelėjo iš netikėtumo.
    - Kaip aš galėjau pamiršti? Vadinasi, saldainis rankinuke - skirtas man!?Į 🍭 💐 🥳

    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ...Už lango gražus rytas. Danguje pilna baltų debesėlių, pro kuriuos dažnokai žvilgčioja saulutė. Pražysta gražiausios pievų gėlės, ore sklando voratinkliai. Upės linkyje, geltonoje šalpusnių pievoje nerūpestingai žaidžia kiškiai.
    Mažoji mergaitė pasitiko rytą su šypsena. Ji kasdien stropiai lankė mokyklą. Po pamokų padėdavo mamytei namų ruošoje. O savaitgalių rytais straksėdavo basomis kojomis per gaivią, rasotą pievą, pagal švelniai žiogelių griežiamo valso akordus...
    Vieną dieną, blondinukė išgirdo keistą krebždesį, kuris sklido iš palėpės. Nustebusi, ji nusprendė patikrinti, kas gi ten? Valandėlę palūkuriavusi, nedrąsiai, šiaip taip užsiropštė į viršų stačiomis, klibančiomis kopėčiomis, ir žvilgtelėjo pro senovinių durų rakto skylutę. Prieblandoje, dulkių skraistėje, žaidė saulės spindulėlis, kuris švelniai glostė drožinėtos skrynelės šoną. Atsargiai pravėrusi girgždančias duris, garbanė, ant pirštų galiukų prisėlino arčiau.
    - Kažin, kas ir kada tą skrynelę čia pamiršo? - Pagalvojo mažoji smalsuolė.
    Atsargiai nupūtusi storą dulkių sluoksnį nuo skrynelės, mergeliukė kilstelėjo neužrakintą dangtelį, ir atsargiai kyštelėjo mažą nosytę vidun...
    - A-a-apčiiii! - nuaidėjo per visą palėpę.
    Dulkėms išsisklaidžius, pačiame skrynelės dugne mergaitė pamatė gulintį seną, juodą, odinį futliarą. Drebančiais pirštukais atsegusi užrūdijusią sagtį, ištraukė dar senelio naudotą fotoaparatą.
    - Ooo!!! - Kiek džiaugsmo buvo jos akyse! Rankytės virpėjo, širdelė straksėjo, mergaitei net kvapą užgniaužė! Tai buvo jos didžioji vaikystės svajonė!

    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".
    (autorinės teisės saugomos).

  • Contact us

    25 cm
    55e

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ..Vieną sykį, raudonas robotukas pažadėjo mažai mergaitei parodyti kosminį laivą...👩‍🚀👧
    ...Tas įvairiaspalvių švieselių žybsėjimas - laigymas ant visų piloto kabinos sienų, grindų ir, netgi, ant lubų, tiesiog magiškai kerėjo. 💡✨ Ant pusiau perregimų iliuminatorių, tie žiburėliai mainėsi vietomis su tikromis žvaigždėmis, kurios iš visų pusių supo orbitinę bazę – erdvėlaivio gimtuosius namus.🚀🚀
    - Taip, tikrai sudėtingas reikalas tokio banginio pilotavimas. – Pagalvojo Aušrinė. – Ir kaip tėvelis nepasimeta tarp tiek visokiausių ekranų ir juose mirgančių skaičiukų?
    Mergikė pasimuistė, ir patogiai įsitaisė piloto krėsle. Automatika, pajutusi svorį, tuoj pat sureagavo – iš kažkur, kaip gyvatės, išniro du plokšti apsaugos diržai, ir susikryžiavo ant įsibrovėlės bambos, prisitaikydami prie jos dydžio. Trakštelėjo užraktų mechanizmai, ir garbanė pajuto, kaip švelniai, bet tvirtai tos dvi „kobros“ įsitempė, prilipdydamos jos nugarą prie atlošo. Kažkur iš lubų, tiesiai jai ant galvos, nusileido didelis šalmas, 👩‍🚀 kurio antveidžio vidinėje pusėje tuoj pat prasidėjo kažkokių spalvotų linijų ir kitokių simbolių žaidimas. Ausinėse pasigirdo malonus sintetinis moteriškas balsas:
    - Vėjūnų klano genų identifikacija. Zzzzzz... Autorizacija patvirtinta. Klano atstovas – Aušrinė. Leidimo lygis – neribotas. Laukiu komandų.
    - Kas tu? – Nustebusi paklausė mergikė.
    - Laivo kiberintelektas, septintosios kartos „Galvagudrių“ modelis – G7.
    - O ką tu čia veiki?
    - Atsakau už viską šiame erdvėlaivyje ir už jo ribų, kiek siekia apsauginių ekranų sfera.
    - O tu gali paaiškinti, kaip valdomas šitas laivas? – Pasmalsavo šviesiaplaukė.
    - Pagal piloto komandas valdau jį aš.
    - O tu gali mane nuskraidinti iki artimiausios žvaigždės trumpiausiu keliu? – Neatlyžo smalsuolė.
    - Jei tikrai to norite – taip. Kada startuoti?
    - Dabar! – Šuktelėjo, nė pati nesupratusi – kodėl, naujoji pilotė. 🛰️
    Staiga laivas suvirpėjo. Aušrinė pajuto, kaip jos kūnelis nežymiai grimzta į krėslą, nors, pagal tai, kaip priekyje didėjo Saulės diskas, suprato, kad greitis – milžiniškas, ir vis greitėja...
    Jai dar nespėjus susivokti, pasigirdo trumpas „zvimmmm!”, kai laivas savo smaile akimirksniu pradūrė kiaurai Saulę, ir nulėkė kosminėn juodumon. Išsigandusi mergelikė atgalinio vaizdo ekranuose spėjo tik pastebėti, kad tolstanti Saulė dabar buvo panaši į kosminį riestainį su skyle centre. 🌞
    - JeTau! Ką gi aš pridirbau?! – Šmėstelėjo sąmonėje, ir... Viskas aptemo.

    - Aušrine... Aušrine... Aušrine... – Kažkur iš tolumos ją kvietė pažįstamas malonus balsas. – Vaikeli, pareik namo, metas pietauti, košė aušta.
    Atsimerkusi, išdykėlė pamatė, kad sėdi krėsle, o iš kišenėje esančio mobilaus telefono komunikatoriaus sklinda mamos balsas.
    - Fūūūū... Pasivaideno! Po pietų būtinai eisim toliau skaityti apie Paukščių Tako navigacijos paslaptis, ar ne, robotuk? – Truktelėjo už metalinės rankos savo ištikimąjį draugelį. 🎈🤖🕵️‍♀️
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    32 cm
    65e
    ...Po gražios ir nuostabios dienos, kai saulutė atsigula pogulio, mėnulis keliasi iš savo minkštų patalų, tam, kad mažos žvaigždutės galėtų ramiai žaisti. Taip, tarp milijardo kitų, viena miela žvaigždutė susimąstė:
    - O kaip gi ten, žemėje, gyvena vaikai? Ar jie taip pat išdykauja, kaip ir aš? - Pamąstė ji, nerūpestingai šokinėdama nuo debesies ant debesies. Pažvelgusi žemyn, pamatė žavią, garbanotą princesę, kuri, gulėdama lovytėje, prieš miegą, taip pat žiūrėjo į dangų...
    - Tu tik pažvelk, mes tokios panašios! - Sušuko abi vienu metu.
    - Mieloji gražuole, - kreipėsi žvaigždutė, - gal nori pakeliauti su manimi? Pažiūrėk, kiek aš turiu draugų. Jūs, vaikai, esate žemės žvaigždutės, o mes - žvaigždutės - dangaus vaikai...
    Mergaitei suspindo akys - toks stebuklingas ir magiškas buvo Paukščių Takas, kuriuo riedėjo Didieji Grįžulo Ratai, sukdamiesi aplink Šiaurinę žvaigždę...
    - Ar ten gyvena sapnai?
    - Taip! Daug gražių ir spalvotų...
    Naktis prabėgo nepastebimai, draugėms buvo smagu ir linksma...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    30 cm
    65e
    Mūsų drąsuolė stiprėjo ir augo, kaip uogytė sode. 🍓🍒 Vasaros dienelės kaime, pas močiutę, bėgo žaibiškai greitai. Saulei pradingus už horizonto, mažoji strakalė jau gulėjo lovytėje, 🛋️ ir skaičiavo žvaigždeles pro atvirą langą. ⭐️ Staiga kažkas žybtelėjo, ir mergaitės žvilgsnį patraukė per visą dangų praskriejęs ryškus žiburėlis, kuris palengva nusileido kažkur toli toli – už jūrų-marių... 🌠

    Mažulė net išpūtė akis iš netikėtumo:
    - Kas per monai? Žvaigždė nukrito! O, gal - skraidanti lėkštė patyrė avariją?! Ir kam nors skubiai reikia pagalbos?
    Smalsuolė nesiruošė laukti iki ryto, kamuojama klausimų, į kuriuos atsakymų negaus, kol pati nepatikrins – kas gi nutiko.
    Štai ta proga, apie kurią mergelikė jau seniai svajojo. Atidžiai išstudijavusi žemėlapį, nustatė apytikslę „įvykio“ vietą – kažkur vienoje iš Viduržemio jūros salų!
    - Pagaliau ir aš pakeliausiu! – Murmėjo sau po nosimi, traukdama iš spintos kelionių lagaminėlį, kuriame buvo paruošta viskas, kas būtiniausia ilgoms kelionėms. 👜 Vaksuoti rudi kelioniniai batukai net švytėjo iš džiaugsmo, kad pagaliau galės šiek tiek išsipurvinti. Keliauninkei juos apsiavus, suvarsčius raištelius, ir užveržus paskutinę kilputę, jie pradėjo linksmai girgždėti tarpusavyje, tik jiems vieniems suprantamais garsais. 🥾
    Patikrinusi prožektoriaus baterijas, garbanė porą kartų suktelėjusi spynoje raktą, jį ištraukė, ir paslėpė po kilimėliu. Ten pat padėjo ir vokelį su laiškeliu, kuriame brūkštelėjo: „Mieloji močiute, nesijaudink. Aš greitai grįšiu.“
    Kelias iki traukinių stoties neprailgo. O ir traukinys - jau stovėjo perone. 🚂 Patogiai įsitaisiusi minkštame krėsle, prie lango, keliauninkė laukė konduktoriaus... Kuris pasirodė tik tada, kai blondinukė jau spėjo gerokai paganyti akis į lekiančias pro šalį žaliuojančias lankas, ir suskaičiuoti visas ten besiganančias karves. 🐄
    ...Oro uoste buvo toks šurmulys! Visur zujo tuntai žmonių, skubančių savo reikalais. Iš garsiakalbių pastoviai sklido pranešimai apie atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus. Patekti į lėktuvą vien tik su rankiniu bagažu – daug laiko nereikia: viens-du – ir jau skrendi... ✈️
    ...Keltas į salą buvo milžiniškas. 🚢 Na, žinoma, kai reikia visą naktį tiek mylių įveikti per didžiules bangas, tai ir laivas turi būti nemenkas. Besiilsint ant minkštos lovos, kajutėje, gelbėjimo operacijos planas jau sukosi raudonskruostės galvelėje...
    Paplūdimio smėliu basomis buvo šiek tiek lengviau eiti nei apsiavus. Broliai batukai ilsėjosi, permesti per žydraakės petį, ir nemonotoniškai trinksėjo vienas į kitą nosimis sambos ritmu. Tolumoje, tarsi virpantis miražas, artėjo džiunglės. 🏝️ Saulei užkopus į zenitą, mažė pagaliau priėjo prie žaliuojančios medžių sienos, kuri buvo pasipuošusi įvairiaspalvėmis orchidėjomis. 🌺 🌸
    Dar kartą pažvelgusi žemėlapin, gelbėtoja įsitikino, kad prieš ją – ta pati Cataleya orchidėjų giraitė, kurioje galimai ir yra nukritusi žvaigždė. O, gal – ir lėkštė(?).
    Besimėgaudama nepakartojamu orchidėjų aromatu, pramuštgalvė nė nepajuto, kaip atsidūrė nedidelėje aikštelėje, kurios viduryje, ant kelmo, spindinti perlamutru, pūpsojo nedidukė būdelė. ⛺ Smalsuolė priėjo arčiau, ir pamatė iš būdelės šone esančios angos kyšančią uodegą, kuri, tarsi sveikindamasi su atėjūne, pradėjo linksmai vizgėti. Mergikė jau norėjo grybštelt pirštukais tą nenuoramą, kai, staiga, uodega dingo, ir iš už durelių išlindo mielo šunelio snukutis, su žvaigždute kaktoje. Iš netikėtumo gelbėtojai net kojas pakirto – klest ant užpakaliuko, ir sėdi be žado:
    - Na ir siurprizas! 🐕
    Ciuckis, pripuolęs, padėjo priekines letenėles jai ant kelių, ir, džiaugsmingai amsėdamas, pradėjo laižyti mergikės skruostus. Jo liežuvis buvo šiltas ir lipnus, ir labai kuteno.
    Gražuolė neišlaikė tokio aktyvaus spaudimo, ir pradėjo juoktis, kol... atsibudo. Tačiau skruostų kutenimas nesiliovė.
    - Oi! Šlapia! – Tespėjo šūktelt sapnuotoja, ir, pramerkusi vieną akį, šalia, ant pagalvės pamatė spurdantį šuniuką, smarkiai besidarbuojantį savo liežuvėliu, ir seiliojantį jos veidą.

    - Na, štai, jūsų dovanėlė pristatyta jubiliatei. 🎁 – Tarė laiminga močiutė į mobilaus telefono ragelį. – Dabar galima ir pailsėti.
    Senolė atsargiai užvėrė miegamojo duris, ir tyliai nutipeno į virtuvę...

    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    30 cm
    70e

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ...Pokšt!
    Trūko pagrindinė laikančioji virvė! Birutė, kaip akmuo nulėkė žemyn, ir, net žagtelėjo, atsarginei virvei staigiai įsitempus nuo jos svorio, ir truktelėjus išsigandusią mergaitę priešinga kritimui kryptimi.
    - Kaip gerai, kad atidžiai klausydavausi alpinizmo instruktoriaus pamokėlių! – Besisupdama, tarsi švytuoklė, ant virvės galo, pagalvojo jaunoji kalnų mylėtoja.
    Drebančia rankele įsikibusi į uolos atbrailą, visu kūneliu prigludo prie vėsaus akmeninio paviršiaus. Įkalusi keletą papildomų kilpų į plyšius, ir prisitvirtinusi karabinais, juodaplaukė užčiuopė savo kuprinę, ir patikrino, ar jos išgelbėtasis paukštelis nesusižeidė šio netikėto „skrydžio“ metu. Šiltas gumulėlis suspurdėjo, ir porą kartų cyptelėjo – viskas gerai.
    Po keleto minutėlių, šiek tiek apsiraminusi, drąsuolė pradėjo kepurnėtis aukštyn...
    Pasiekusi augančio iš uolos medžio kamieną, užsliuogė juo iki pirmosios storos šakos, ir tvirtai apžergė ją kojomis, kaip pasiruošusį muistytis laukinį mustangą. Tada greitai prisegė du papildomus tvirtinimus prie gretimų šakų.
    - Daugiau tos pačios klaidos nebekartosiu, gana jau, prisiskraidžiau! – Murmėdama sau po nosimi, gelbėtoja pradėjo dairytis – kur gi paslėptas lizdas, iš kurio ir iškrito pūkuotasis geltonsnapis smalsuolis.
    Šiek tiek pasisukiojusi, ir nieko nepastebėjusi, ji atsegė kuprinės atlapą, ir ištraukė paukštuką.
    - Na, mažyli, kur tavo namai?
    - Pyp-pyp-pyp! – Ištiesė kaklą besileidžiančios saulės pusėn vanagiukas, ir nuovokioji alpinistė pagaliau pamatė gudriai užmaskuotą uolos plyšyje lizdą.
    Saugiai padėjusi mažąjį pyplį tarp kitų tokių pat susigūžusių pyplių, mergaitė nusišypsojo, ir suskubo atgalios, kol vanagiukų tėvai negrįžo iš medžioklės, ir neužtiko nekviestos viešnios...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    25 cm
    55e
    – ...Todėl Einšteinas buvo neteisus! – Trinktelėjo mažu kumšteliu per knygų krūvą mažoji “mokslininkė”. – Jau seniai įrodyta, kad šviesos greitis – ne riba! Ir tas jūsų visur kišamas “E lygu m c kvadratu” – beprasmis tokiose sąlygose! Argumentų yra? Nebus? Taip ir maniau…
    Pasimetę egzaminų komisijos nariai tik žvalgėsi vienas į kitą plačiai atmerktomis akimis.
    – Aš dar ir dėl Niutono teiginio apie gravitaciją suabejočiau! – Gromuluodama atkąsto obuolio kąsnį murmėjo užsispyrėlė. – Ne taip jau viskas paprasta, kaip atrodo. Bet disertacijos dar nebaigiau, todėl nepulsiu čia ginčytis. Dar pasigilinsiu į paralelinių stygų ir erdvinių kirvarpų teoriją. Tik literatūros sunkoka gauti. Viskas Vatikane, po devyniomis spynomis…
    Nestipriai trinktelėjusi durimis, garbanė paskubomis nustraksėjo koridoriumi link pagrindinio išėjimo. Juk tiek daug neperskaitytų knygų laukia namuose, ilgus metus senelio kauptoje bibliotekoje.
    – Tooooli eis. – Kasydamasis plikę, mąsligai nutęsė direktorius…
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Po gražios ir nuostabios dienos, kai saulutė atsigula pogulio, mėnulis keliasi iš savo minkštų patalų, tam, kad mažos žvaigždutės galėtų ramiai žaisti. Taip, tarp milijardo kitų, viena miela žvaigždutė susimąstė:
    - O kaip gi ten, žemėje, gyvena vaikai? Ar jie taip pat išdykauja, kaip ir aš? - Pamąstė ji, nerūpestingai šokinėdama nuo debesies ant debesies. Pažvelgusi žemyn, pamatė žavią, garbanotą princesę, kuri, gulėdama lovytėje, prieš miegą, taip pat žiūrėjo į dangų...
    - Tu tik pažvelk, mes tokios panašios! - Sušuko abi vienu metu.
    - Mieloji gražuole, - kreipėsi žvaigždutė, - gal nori pakeliauti su manimi? Pažiūrėk, kiek aš turiu draugų. Jūs, vaikai, esate žemės žvaigždutės, o mes - žvaigždutės - dangaus vaikai...
    Mergaitei suspindo akys - toks stebuklingas ir magiškas buvo Paukščių Takas, kuriuo riedėjo Didieji Grįžulo Ratai, sukdamiesi aplink Šiaurinę žvaigždę...
    - Ar ten gyvena sapnai?
    - Taip! Daug gražių ir spalvotų...
    Naktis prabėgo nepastebimai, draugėms buvo smagu ir linksma...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    25 cm
    55e

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Mažo miestelio pakraštyje buvo tamsus miškas, kuriame gyveno ilgamečiai bambekliai ąžuolai. Vidury to miško stovėjo senas namelis ant žąsies kojelės, o tame namelyje gyveno mergaitė – išdykėlė, kuriai ką tik sukako penkeri metai. Jai buvo visai nebaisu būti vienai, netgi labai patikdavo. Dienu dienas mažoji drąsuolė tyrinėjo mišką, tuo stebindama jo gyventojus. Oooo, koks smagumas buvo gulėti ant pilvo, ir stebėti darbštuolius skruzdėliukus, bėgiojančius aukštoje žolėje.
    Jos tėtis buvo kosminio laivo, vykdančio slaptas misijas, kapitonas, o mama – to laivo pilotė.
    Mergaitės plaukai buvo visiškai juodi, kaip smala, supinti į dvi kasytes, styrančias į šonus. Nosytė – kaip bulvytė, nutaškuota strazdanomis. Apdarai, kuriuos pati sau siuvo, išvis - įdomiausi…. Suknutė – lopyta-perlopyta lopais, aplopytais iš trijų sulopytų lopelių.
    Vieną gražią rudens dieną, kai švietė saulė, ir aukštose medžių viršūnėse čiulbėjo dar nepalikę gimtųjų namų paukšteliai, lenktyniaudami savo giesmių įvairove su upelio čiurlenimo melodijos varpeliais, rudakė išgirdo keistą kniaukimą miško gilumoje. Besibraunant pro šakas, jos širdelė pašėlusiai daužėsi, bet smalsuolė išdrįso eiti toliau, nes kažkam juk reikėjo pagalbos. Pagaliau narsuolė priėjo didžiulį ąžuolą – bambeklių vadą, kuris, savo šakomis, bandė pridengti mažą, susigužusį prie jo galingų šaknų, baltą katinėlį. O, tuo metu, danguje, virš ąžuolo, grėsmingai iškleidęs spanus, suko ratus didžiulis juodas vanagas.
    Išradingoji padauža nepasimetė, iš vienos sulopytos kišenės išsitraukė laidynę, kurią visada nešiodavosi su savimi, kitoje, dar daugiau sulopytoje kišenėje norėjo užčiuopti akmenėlių, bet… Še tau, kad nori – kiauroje kišenėje, pro prairusią siūlę švilpia vėjai!
    - Ką daryti?! – Apsižvalgė aplink mergelikė.
    Čia jai į pagalbą suskubo išmintingasis ąžuolas, kuris paprašė gyvenančios jo kamiene esančioje drevėje voveraitės Straksuolės paskolinti keletą saujų gilių iš jos žiemai ruošiamų atsargų.
    Vanagas, gavęs uodegon porą įspėjančių gilių-raketų, paskubomis pasistengė palikti mūšio... padangę.
    - Valio! Mes nugalėjome! Dėkui, draugai, už pagalbą!
    Kaip smagu stebėti saulėlydi su šiltu murkiančiu naujuoju draugu, snaudžiančiu ant kelių.
    Kasdien miške tekdavo ką nors gelbėti. Juodaplaukė skubėdavo kiekvienam padėti. Manau, ją galima pavadinti mažąja amazone...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    30 cm
    58e

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Po gražios ir nuostabios dienos, kai saulutė atsigula pogulio, mėnulis keliasi iš savo minkštų patalų, tam, kad mažos žvaigždutės galėtų ramiai žaisti. Taip, tarp milijardo kitų, viena miela žvaigždutė susimąstė:
    - O kaip gi ten, žemėje, gyvena vaikai? Ar jie taip pat išdykauja, kaip ir aš? - Pamąstė ji, nerūpestingai šokinėdama nuo debesies ant debesies. Pažvelgusi žemyn, pamatė žavią, garbanotą princesę, kuri, gulėdama lovytėje, prieš miegą, taip pat žiūrėjo į dangų...
    - Tu tik pažvelk, mes tokios panašios! - Sušuko abi vienu metu.
    - Mieloji gražuole, - kreipėsi žvaigždutė, - gal nori pakeliauti su manimi? Pažiūrėk, kiek aš turiu draugų. Jūs, vaikai, esate žemės žvaigždutės, o mes - žvaigždutės - dangaus vaikai...
    Mergaitei suspindo akys - toks stebuklingas ir magiškas buvo Paukščių Takas, kuriuo riedėjo Didieji Grįžulo Ratai, sukdamiesi aplink Šiaurinę žvaigždę...
    - Ar ten gyvena sapnai?
    - Taip! Daug gražių ir spalvotų...
    Naktis prabėgo nepastebimai, draugėms buvo smagu ir linksma...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Kadaise, dideliame gražiame name, su dideliu sodu, gyveno maža, daili ir protinga mergaitė, kuri svajojo užaugusi būti gydytoja. Ir jos godos pamažu pradėjo pildytis...
    Į sodelį, kur gražioji daktarytė žaisdavo, vieną gražų rytą atskrido bitutė - Medutė, ir papasakojo jai apie meškiną, kuris labai serga, ir beprotiškai bijo gydytojų.
    - Mielas vaike, padėk mano šeimininkui, be jo mūsų avilių niekas nesutvarkys, medaus į statinaites nesupilstys, žiemą vaikučiai nesulauks skanaus miško medaus. - Paprašė sparnuota viešnia.
    - Būtinai! Tik nuvesk mane pas jį.
    Kelionė neprailgo. Gelbėtojos greit priėjo ligonio trobelę. Milžiniškas meškinas gulėjo pusę kambario užimančioje ąžuolinėje lovoje, ir smarkiai dėjavo. Mergaitė termometru pamatavo jam temperatūrą. Meškiaus nosis buvo sausa, ir tokia karšta, lyg močiutės krosnis viduržiemį. Mažulė ligoniui sugirdė tris puodelius kvapnios ir gardžios aviečių arbatos, davė citrinos skonio piliulę-saldainiuką. Gauruočius kaip mat atsigavo, pralinksmėjo, apsivertė ant kito šono, ir, šiek tiek prikimusiu balsu, pradėjo bosyti kažkokią ausiai malonią dainelę. Jis sveiksta!!!
    Atsisveikindami, jie vienas kitam palinkėjo sveikatos, ir daugiau valgyti skanių vaisių ir daržovių, juk tai - vitaminai, gera nuotaika ir energija visam kūnui.

    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    30 cm
    65e
    ...Mokyklos suolas, pirmosios mokytojos vardas, klasiokai, ir tos ilgos, ilgos pamokos... Dar ilgai prisiminimuose aidi paskutinio skambučio garsas... 🔔
    Jaunuolius sveikina laimingi tėvai, kurie didžiuojasi savo atžalomis. Jie jau ne maži pirmokeliai, kurie stovėjo su gėlėmis rankose, 🌻 tokie nedrąsus, išsiblaškę, su didžiulėmis kuprinėmis už nugarų. 💼
    Pamenu savo rugsėjo 1- ąją, kaip mane, mažą mergaitę, pakėlė stiprios būsimo abituriento rankos, kaip nešė per visą stadioną, o aš skalambijau iš visų jėgų varpeliu...

  • Contact us

    30 cm
    65e
    ...Horizontas virš jūros nusidažė purpurine, ankstyvų žibuoklių spalva. Saulėi leidžiantis, vėjelis maloniai vėsina po dienos įkaitusią žemę. Kažkur, tolumoje, pakrantėje, žaidžia vaikai. Vėjo aidas atneša jų skardų juoką. Danguje, raitydamas uodegą, linksmai nardo aitvaras...
    Tik pradėjęs daryti pirmus žingsnius, tvirtai įsikibęs į mamos ir tėčio rankas, basomis kojytėmis, per smėlį žengia mažas pyplys. Jis veržiasi į priekį, nuo naujai patiriamų jausmų jam gniaužia kvapą. Malonus ir įsimintinas nuotykis...
    Dar nepaskendusi jūroje, pavargusi saulė paskutiniais savo žybsniais glosto vandens paviršių, nespėjusi prisižaisti, vis dar padūkusi, skleidžia malonią šilumą. Kerintis vaizdas užburia...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ...Vaikystėje, kai nuvažiuodavau prie jūros, mane viliodavo jos ošimas ir neaprėpiami toliai. Patikdavo kepti įvairiausių formų pyragus iš smėlio, statyti pilis, o dažnai - ir jas griauti. Čia pastačiau, čia banga nuplovė... Ir - nė žymės, kad ką tik kas nors čia dunksnojo. Smėlio terapija. Tas ryšys išliko - manyje dar gyvena ta maža mergaitė, kuri dievino lakstyti pakrantėje basomis kojytėmis..

  • Contact us

    30 cm
    70e
    Vasarai įpusėjus, atkeliauja magiška šventė, kuri nuspalvina kvepiantį vanile, nuostabų, nepakartojamą rytą. Mažųjų juokas sklinda iš visų pakampių. Linksmas šurmulys...
    Gausybė gėlių ir balionų spalvų – rodos, pati vaivorykštė nužengė iš dangaus! Daugybė linksmų, laimingų veidų, laukiančių dieviško stebuklo.
    ...Pasakiškai graži, pilna emocijų krikštynų ceremonija. Švelnus vėjelis kutena mažo angelėlio plaukus.
    Nauja pradžia, spalvingi nuotykiai, saldžios ir nepamirštamos akimirkos...

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ...Iki kelionės liko visai nedaug laiko. Iš vakaro suruošti lagaminai stovėjo išrikiuoti nuo mažiausio iki didžiausio. Didysis lagaminas nuo savo svorio puškėjo ir dusavo. Mažojo lagaminėlio net nesimatė, jis tyliai laukė kamputyje, kada gi ateis jo šeimininkė. Baltas, pukuotas katinas Napoleonas gulėjo po stalu, ir, apsimetė miegąs, tačiau išdavikiškai judantis jo juodegos galiukas bylojo ką kitą..
    - Mur-miaaau... – Gauruočius tingiai apsivertė ant kito šono. - Kažin kur jie susiruošė? Juk čia taip sočiai ir gardžiai maitina. Aš tai liksiu čia, - murmėjo jis sau po nosim.
    Bet, šį kartą - ne apie katiną, o apie nuostabią kelionę...
    Kaip manote, kur mes nukeliausime šiandien? Ogi - į meilės miestą - Paryžių, kur paskanausime gardžiausių pyragaičių, arba paskraidysime oro balionu.
    ...Išaušo ilgai laukta diena. Mažoji mergaitė, pabudusi nuo kutenančio saulės spindulėlio, pasiražė lovytėje, ir, striksėdama, nukeliavo į vonios kambarį. Susišukavo savo dailias, auksines garbanas, apsirengė pačią mieliausią suknelę, ir nusileido laiptais žemyn, kur visa šeimynėlė, kaip skruzdėlyne zujo pirmyn-atgal-pirmyn-atgal. Lagaminai taip ir stovėjo surikiuoti. Tik katinas jau tupėjo ant palangės, demonstratyviai nusisukęs ir į nieką „nekreipė dėmesio“.
    - Labas, Napoleone! – Šyptelėjusi mirktelėjo kailiniuotajam mergaitė.
    ...Lėktuvas buvo ryškiai geltonas, kaip močiutės šventinis sūris. Keleiviai sėdosi į savo vietas. Po keleto minučių lėktuvas atsiplėšė nuo žemės. Sėdėdama prie lango, garbanė žvilgtelėjo pro jį, ir net aiktelėjo iš nuostabos:
    - Pažvelkite, iš debesų krenta žuvys!
    Nustebę šeimynykščiai išsižioję žiūrėjo į tolstantį oro uosto pakilimo taką, kuriuo, tarsi išprotėjęs, lakstė Napoleonas, ir paskubomis kaišiojo spurdančias žuvis sau po pažastimis ir visur, kur tik buvo įmanoma. Vieną išsprūdusią iš jo stipriai gniaužiamo glėbio žuvį, katinas bandė šuolyje sugriebti dantimis...
    ...Bum-triokšt-pokšt-keberiokšt!
    - Kokia aukšta palangė, ir kokios kietos grindys, - pramerkęs vieną akį, tyliai sau pagalvojo Napoleonas, trindamas letenėle sutrenktą užpakalį.
    Šeimynėlė, užsiėmusi savo būsimos kelionės reikalais, net nepastebėjo katino „skrydžio“...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos). ‼️

  • Contact us

    25 cm
    55e
    Smagiausi mano močiutės prisiminimai – iš jos vaikystės…
    - Kodėl tu mane vadini „riestainiuke”? - Paklausiau kartą močiutės, sėdėdama jai ant kelių, kai ji rišo skarelę man ant galvos.
    - Nes mane pačią vaikystėje taip yra pavadinę. O tu man labai primeni mane.
    Močiutė šyptelėjo, lyg kažką, tik jai vienai suprantamo, pamačiusi…
    Seniai, dar prieš karą, per vieną iš Kaziuko mugių, visa didelė šeimyna vyko į miesto turgų. Močiutė, kaip visuomet, buvo prikepusi keturias pilnas pintines kvapnių riestainių. Senelis ir tėtis padėdavo tą gėrį nugabenti iki miesto, o mama, kai močiutė nespėdavo suktis, vyniodavo pirkėjams riestainius į sviestinį popierių arba perrišdavo kanapine virvele.
    Mažoji nenuorama labai laukdavo tokių mugių, nes žinojo, kad, pardavusi riestainius, močiutė, būtinai jai nupirks kokį nors skanėstą ant pagaliuko. Išdykėlę taip viliodavo savo spalvomis tie gundančiai įpakuoti saldėsiai, suvystyti į traškantį, permatomą „rūbą”, ir apvynioti įvairiaspalvėmis blizgančiomis juostelėmis. Labiausiai akį traukdavo – „auksinės”. Jomis vėliau dar buvo galima papuošti plaukus.
    Mergelikė buvo tokia maža, kad viršugalviu dar nesiekė prekystalio krašto, ir tik „riestainiukais” surištos kasytės kyšojo, kai ji zujo nuo vieno stalo galo prie kito. Todėl, norėdama ką nors pamatyti, dažnai straksėdavo, bent sekundėlei paganydama akis į pirkėjų apdarus. Taip jai bestrykčiojant, nenuorama išgirdo, kaip jos močiutė kalbasi su vienu iš priėjusiųjų:
    - …Ne, ne šitų, o, va, tą porą, gyvų, kurie perrišti tuo gėlėtu kaspinėliu, ana, va, ten ritinėjasi stalo kraštu! – Sodrus vyriškas bosas skambėjo nustebusiai. – Jie pas jus dresiruoti, ar kaip?
    Močiutė atsisuko į mane, ir pradėjo juoktis:
    - Ne, pone, nedresiruoti. Savarankiški jau. Bet neparduodami.
    - Kodėl? – Nustebęs toliau bosijo vyriškis. – Ar čia tik pavyzdys pirkėjams privilioti? Kaip jie sugeba taip straksėti?
    - Paprastai, pone, nes turi kojas! – Močiutė pradėjo kvatoti, ir, sugriebusi mergaitę už pažastų, kilstelėjo virš prekystalio.
    Skrajūnė išvydo labai aukštą, drūtą, barzdotą vyriškį, kuris iš nuostabos net atsilošė, ir išpūtė, po storais akinių stiklais slepiamas, dideles akis, nuo ko tos akys pasidarė dar didesnės – kaip dešimties sidabrinių litų monetos.
    - Riestainiukė! – Išsišiepęs didžiule burna, tarė milžinas. – Dabar viskas aišku.
    Griausmingai kvatodamas, jis įkišo savo didelį, kaip kastuvas, delną sau į užantį, ir ištraukė iš ten patį didžiausią, kokio mergaitė dar nebuvo mačiusi... spalvotą lydyto cukraus gaidelį. Ką ten gaidelį – visą gaidį! Šitas stebuklas lėtai, per visą prekystalį, priartėjo prie plačiai atmerktų mažės akių, kurios iš nuostabos buvo dar didesnės, nei „dešimtlitės“.
    - Kad augtum didesnė, ir daugiau neklaidintum kitų! – Sudundėjo milžinas...
    Keliaujant atgalios, visi šeimynykščiai naujosios gaidžio savininkės kitaip ir nevadino, kaip „riestainiuke“.

    *
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos). ‼️

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Vienoje stebuklingai užburtoje girioje gyveno mažoji fėja. Dailiai augo tarp žemuogių ir aviečių. Garbanės mielą ir nuoširdų veidelį visada puošdavo skaisti šypsena. Plaukai skleidė gerberų aromatą, o jų spalva buvo tokia ryškiai raudonai auksinė, kad net Saulė, žiūrėdama į ją, užsidėdavo akinius nuo saulės. 😎 Mergeliukė turėjo begales draugų ir pažįstamų - drugelių, skruzdėlyčių, zuikučių, 🐰stirnaičių ir net drovuolį ežiuką...
    Kur tik žengdavo jos maža pėdutė - pražysdavo nematyto grožio gėlės. Kur link gražuolė pažvelgdavo, ten pasirodydavo laumės juostą...🌈
    Bet viena diena buvo karštesnė nei visos kitos. Gėlelės pradėjo džiūti, paukšteliai ir žvėreliai nebeturėjo ko atsigerti. Netikėta sausra kankino visus.
    Mergaitė, ieškodama pienių vainikėliui, žingsniavo palei baigiantį išdžiūti upeliuką. Praėjusi pro meldų stagarus, aukštai viršuje išgirdo dūzgimą. Pakėlusi akis, smalsuolė pamatė didelį laumžirgį. Jis nutūpė šalia jos, ir tarė:
    - Ieškai vandens? Turiu draugą drambliuką, manau - jis gali tau padėti. Sėsk man ant nugaros, aš tave pas jį per mirksnį nuskraidinsiu.
    Rūpintojėlė vos spėjo įsikibti į naujojo draugo sprandą, kai lakstūnas žaibu perskriejo kalno viršūnę, ir nutūpė didelėje laukymėje, kur ganėsi daugybė dramblių.
    Mergaitė papasakojo drambliukui, kas dedasi girioje, kaip visi kenčia nuo troškulio. Dideli ir protingi gyvūnai pasitarė, ir nusprendė, kad visi drambliai pritrauks iš tvenkinio pilnus straublius vandens, ir palaistys džiūstančią girią. Kaip tarė, taip ir padarė...
    Taip miško gyventojai ir augalai buvo išgelbėti nuo sausros. ☘️
    *
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".
    (autorinės teisės saugomos). ‼️

  • Contact us

    25 cm
    55e
    ...Už lango gražus rytas. Danguje pilna baltų debesėlių, pro kuriuos dažnokai žvilgčioja saulutė. Pražysta gražiausios pievų gėlės, ore sklando voratinkliai. Upės linkyje, geltonoje šalpusnių pievoje nerūpestingai žaidžia kiškiai.
    Mažoji mergaitė pasitiko rytą su šypsena. Ji kasdien stropiai lankė mokyklą. Po pamokų padėdavo mamytei namų ruošoje. O savaitgalių rytais straksėdavo basomis kojomis per gaivią, rasotą pievą, pagal švelniai žiogelių griežiamo valso akordus...
    Vieną dieną, blondinukė išgirdo keistą krebždesį, kuris sklido iš palėpės. Nustebusi, ji nusprendė patikrinti, kas gi ten? Valandėlę palūkuriavusi, nedrąsiai, šiaip taip užsiropštė į viršų stačiomis, klibančiomis kopėčiomis, ir žvilgtelėjo pro senovinių durų rakto skylutę. Prieblandoje, dulkių skraistėje, žaidė saulės spindulėlis, kuris švelniai glostė drožinėtos skrynelės šoną. Atsargiai pravėrusi girgždančias duris, garbanė, ant pirštų galiukų prisėlino arčiau.
    - Kažin, kas ir kada tą skrynelę čia pamiršo? - Pagalvojo mažoji smalsuolė.
    Atsargiai nupūtusi storą dulkių sluoksnį nuo skrynelės, mergeliukė kilstelėjo neužrakintą dangtelį, ir atsargiai kyštelėjo mažą nosytę vidun...
    - A-a-apčiiii! - nuaidėjo per visą palėpę.
    Dulkėms išsisklaidžius, pačiame skrynelės dugne mergaitė pamatė gulintį seną, juodą, odinį futliarą. Drebančiais pirštukais atsegusi užrūdijusią sagtį, ištraukė dar senelio naudotą fotoaparatą.
    - Ooo!!! - Kiek džiaugsmo buvo jos akyse! Rankytės virpėjo, širdelė straksėjo, mergaitei net kvapą užgniaužė! Tai buvo jos didžioji vaikystės svajonė!

    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".
    (autorinės teisės saugomos). ‼️

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Po gražios ir nuostabios dienos, kai saulutė atsigula pogulio, mėnulis keliasi iš savo minkštų patalų, tam, kad mažos žvaigždutės galėtų ramiai žaisti. Taip, tarp milijardo kitų, viena miela žvaigždutė susimąstė:
    - O kaip gi ten, žemėje, gyvena vaikai? Ar jie taip pat išdykauja, kaip ir aš? - Pamąstė ji, nerūpestingai šokinėdama nuo debesies ant debesies. Pažvelgusi žemyn, pamatė žavią, garbanotą princesę, kuri, gulėdama lovytėje, prieš miegą, taip pat žiūrėjo į dangų...
    - Tu tik pažvelk, mes tokios panašios! - Sušuko abi vienu metu.
    - Mieloji gražuole, - kreipėsi žvaigždutė, - gal nori pakeliauti su manimi? Pažiūrėk, kiek aš turiu draugų. Jūs, vaikai, esate žemės žvaigždutės, o mes - žvaigždutės - dangaus vaikai...
    Mergaitei suspindo akys - toks stebuklingas ir magiškas buvo Paukščių Takas, kuriuo riedėjo Didieji Grįžulo Ratai, sukdamiesi aplink Šiaurinę žvaigždę...
    - Ar ten gyvena sapnai?
    - Taip! Daug gražių ir spalvotų...
    Naktis prabėgo nepastebimai, draugėms buvo smagu ir linksma...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".(autorinės teisės saugomos

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Horizontas virš jūros nusidažė purpurine, ankstyvų žibuoklių spalva. Saulėi leidžiantis, vėjelis maloniai vėsina po dienos įkaitusią žemę. Kažkur, tolumoje, pakrantėje, žaidžia vaikai. Vėjo aidas atneša jų skardų juoką. Danguje, raitydamas uodegą, linksmai nardo aitvaras...
    Tik pradėjęs daryti pirmus žingsnius, tvirtai įsikibęs į mamos ir tėčio rankas, basomis kojytėmis, per smėlį žengia mažas pyplys. Jis veržiasi į priekį, nuo naujai patiriamų jausmų jam gniaužia kvapą. Malonus ir įsimintinas nuotykis...
    Dar nepaskendusi jūroje, pavargusi saulė paskutiniais savo žybsniais glosto vandens paviršių, nespėjusi prisižaisti, vis dar padūkusi, skleidžia malonią šilumą. Kerintis vaizdas užburia...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Vienaragis beveik kasnakt aplankydavo mažą mergaitę sapnuose. Jų draugystė - nuoširdžiausia ir tobuliausia. Jiedu lakstydavo pievomis, pilnomis margų gėlių, mėgaudamiesi jų saldaus nektaro aromatu. Saulės apšviestu takeliu, draugai nukeliavo jau labai toli:
    - Kaip smagu!
    Vėjelis dainuoja medžių šakose. Kažkur žolėje pasigirsta smuiko griežimas - tai svirplys...
    - Labai gražus tavo sapnas, - tarė vienaragis.
    - Nes jame esi ir tu, geriausias mano drauge! - linksmai atsakė baltapūkė.
    Stovi abu aukštai užvertę galvas, ir stebi, kaip danguje pasikeisdami plaukia debesys... Pamažu jie ištirpsta...
    Aušta rytas.
    - Neskubėk greitai užaugti, - atsisveikindamas, paprašė jis, ir ištirpo tekančioje saulėje. - Aš dar sugrįšiu...
    Gražuolei dar girdisi jo auksinių kanopėlių ciksėjimas. Bet, luktelkit! Čia gi laikrodis tiksi!
    - - -
    Mergaitė skuba praustis, ir su džiaugsmu pasitikti ateinančią naują dieną.
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".
    (autorinės teisės saugomos)

  • Contact us

    28 cm
    58e
    ...Ilgi vasaros vakarai - tokie nostalgiški, kvepantys mamos iškeptu pyragu. Kai palydime saulutę miegoti, ore tvyranti ramybė, pranašauja norų išsipildymą. Maža mergaitė kas vakarą svajodavo... Kai žaisliukai tvarkingai sėdėdavo savo vietose, ir, kai mamytė, atėjusi, sušukodavo jai, dienos metu susivėlusius, plaukučius, apkamšydavo iš visų pusių minkšta antklode, paimdavo nuo lentynynos didelę, storą, su gražiais, spalvingais paveikslėliais pasakų knygą, mergaitės žygis į stebuklų šalį prasidėdavo. Tai jaudinanti, užburianti, prikaustanti dėmesį (ne)išgalvotų istorijų kelionė. Kokia graži buvo Pelenė, kokia protinga Snieguolė, nuostabi ir drąsi Raudonkepuraitė...
    Mažoji mergaitė mėgo tokius vakarus, kai galėdavo ramiai padėti savo galvytę mamytei ant kelių, užsimerkti, ir klausytis jos ramaus, užburiančio balso... Mama kvepėdavo karameliniu pyragu ir šiltu pienu. Nejučia, akytės pradėdavo merktis, ir princėsė pamažu nugrimzdavo į savo stebuklingąją pasakų šalį, kurioje visi šypsodavosi, o ji budavo gerąja fėja, pildanti visų svajones...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės)

  • Contact us

    28 cm
    58e
    ...Labai seniai, kai mano močiutė, būdama maža mergaite, lakstė įsisupusi į raudoną striukelę, o plaukučius, kad nekristų į akis, perrišdavo raudona juosta - tokia buvo mada - žmonės rengdavosi kitaip nei šiandien.
    Kaip gražiai močiutė moka pasakoti apie savo vaikystę, kaip spalvingai apibūdina savo gražias, pilnas nuotykių dieneles, kurias praleisdavo su savo mėgstamais žaisliukais. Juk, maža būdama, pati siūdavo, taisydavo jiems drabužėlius, tokius neįprastus, išskirtinius. Atidariusi savo stebūklingą skrynutę, kur saugojo savo paslaptis, pagauta įkvėpimo, valandų valandas galėjo dėlioti... Atraižėles ir adatėles šen! Sagytes - ten! Paskendusi šilkiniuose kaspinėliuose, bei siūlų margumyne, kiekvieną dieną, dainuodama sau po nosim vaikiškas daineles, kurdavo lėlytėms puošnius apdarus.
    Niekad nenustosiu stebėtis savo močiute, juk, vaikystei prabėgus, visi pamiršta, išmeta, išdalina nereikalingus, kažkur paliepėje užkištus žaislus. Bet tik ne ji! Atsargiai nušluoščiusi dulkes nuo skrynutės, pasisodinusi jau ūgtelėjusias anūkėles sau ant kelių, susigraudinusi, pasakoja apie savo vaikystės dieneles...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės)

  • Contact us

    28 cm
    60e
    ...Išaušo nauja diena. Mažoji mergaitė pabudo nuo saulės spindulėlio, kuris žaidė jos aukso spalvos plaukuose, kuteno skruostus, kliuvo už ilgų blakstienų. Nors lovytėje buvo šilta ir jauku, užsispyrusi baltapūkė iššoko iš patalo basomis pėdutėmis ant grindų, ir drąsiai braukydama per savo nepaklusnius, vešlius, žvilgančius plaukučius, nusijuokė savo atvaizdui veidrodyje...
    Nauja diena - nauji iššūkiai! Raudonskruostė, dailiai surištomis oudegėlėmis, pasipuošusi spalvota suknele bei raudonu paltuku, kaip viesulas išbėgo į kiemą - juk saulėta diena jau nuo pat ryto kvietė ją paišdykauti...
    Jos dėmesį patraukė stovinti ant palangės, pirmajame aukšte, nedidelė pintinė, pilna šermukšnių uogų, kurias močiutė rinko arbatos pagardinimui. Smalsuolei žvalgytis nebuvo laiko, ji iškart nustraksėjo prie lango, paskui pasistiebė arčiau pintinės, pakreipė galvytę į vieną, o po to - į kitą pusę. Mėlynos, kaip rugiagėlės, akelės degė smalsumu. Gražuolė ištiesė savo mažutę rankelę, labai atsargiai paėmė šakelę, ir šermukšnių puokštė kaipmat atsidurė ant jos galvos. Jos akytės dar labiau suspindo. Išdykėlė ėmė kvatoti ir dainuodama žaisti...
    Dienelė prabėgo, saulelė vakarop, laikas pas mamą. Kojitės pavargo, susivėlė plaukučiai. Mergaitė, pilna širdele įspūdžių, grįžo namolio. Nėra kada liūdėti, juk rytoj išauš dar viena graži, nuostabi diena...
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės)

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Vaikystėje, vasarą mėgau praleisti pas močiutę, kaime. Jos maža trobelė visada kvepėdavo braškėmis. 🍓Močiutė - smulkaus sudėjimo, virtuvėje sukdavosi, kaip bitutė. 🐝Pasipuošusi spalvinga skarele ir dailiu žiurstuku, virdavo uogienę. Stebėjau ją... Palei jos kojas visada trindavos storas, baltas katinas,😼 laukdamas, kol skanus gabalėlis nutikš ant grindu...😋
    Aš, dar tokia maža ir smalsi, vos siekdavau stalviršio kraštą. Virš jo matėsi tik mano žydros akytės-sagytės bei plaukų kupeta, surišta pakaušyje, kaip fontanas. 👧Myniau ratuku aplink stalą, šiurpindama katiną. Saldus verdamos uogienės kvapas, įsigerdavo į mano plaukus, rūbus, net į odą... Įsivaizdavau save "Braškių kareliene" - tokia saldi, skani ir vasariška. Močiutė, retsykiais, sustabdydavo mane, ištiesdama ranką su raudona, prisirpusia uoga, įbrukdavo man į burnytę (jei spėdavo😁), o aš ir toliau zyliojau aplink, matydama kaip ji šypsosi...🥰
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas". (autorinės teisės)

  • Contact us

    30 cm
    60e
    ...Praeita savaite, vieną gražų rytą, išgirdau iš už savo dirbtuvėlės durų keistus garsus, 🤔 panašius į čepsėjimą. 🤨 Tyliai pravėrusi duris, pamačiau tokį vaizdą: keletas lėlyčių, susėdusios ratuku, vidury kambario, su pasigardžiavimu, skanauja mano vakarykščiai užmirštą sluoksniuotą pyragaitį su kremu😋🍰 Ragauja taip skaniai, kad manęs net nepastebėjo :D Net aiktelėjau, o jos visos atsisuko(!) Gražuolytės iš nuostabos taip ir liko išsižiojusios :D 😮🤗Žandai išsipūtę (matyt ir užvakar užkandžiavo) :D
    Dabar, kiekvieną vakarą, lėkštutėje palieku daugiau skanumynų... savo "naminukėms". <3 😋🍰🧐
    Ištrauka iš Babonės Ellen pasakų rinkinėlio - "Lėlės sapnas".
    (autorinės teisės saugomos)